Siracido 25

₁Trys dalykai mane džiugina,

nes jie malonūs Viešpačiui ir žmonėms:

darna tarp brolių ir seserų,

bičiulystė tarp kaimynų,

žmonos ir vyro abipusė meilė.

₂Trijų rūšių žmonės man nepakenčiami,

nes jų gyvenimo būdu iš tikrųjų bjauriuosi:

beturtis, kuris puikuojasi,

turtuolis, kuris meluoja,

ir senas ištvirkėlis, kuris svetimauja.

₃Jeigu netaupei nieko jaunystėje,

tai kaip gali rasti ką nors senatvėje?

₄Kaip pritinka žilai galvai sveikas sprendimas,

seniems žmonėms – žinoti, kaip patarti!

₅Kaip pritinka seniems išmintis,

o garbingam amžiui – supratimas ir protingumas!

₆Senyvo amžiaus žmonių vainikas – plati patirtis,

o jų garbė – pagarbi Viešpaties baimė.

₇Galiu suskaičiuoti širdimi devynis,

kuriuos vadinčiau laimingais,

o dešimtąjį skelbia mano liežuvis:

laimingas, kas džiaugiasi savo vaikais

ir patiria savo priešų žūtį.

₈Laimingas, kas gyvena su protinga žmona

ir nearia jaučiu ir asilu viename junge.

Laimingas, kas nenusideda liežuviu

ir netarnauja žemesniam už save.

₉Laimingas, kas randa draugą

ir kalba atidiems klausytojams.

₁₀Koks laimingas žmogus, kuris randa išmintį!

Bet niekas nėra laimingesnis už žmogų,

kuris pagarbiai bijo Viešpaties!

₁₁Pagarbi Viešpaties baimė viršija viską;

su kuo galima lyginti žmogų, kuris ją turi?

₁₂Pagarbi Viešpaties baimė – jo meilės pradžia,

o tikėjimas – jo ištikimybės pradžia.

₁₃Nesvarbu, kokia žaizda, kad tik ne širdies!

Nesvarbu, koks piktumas, kad tik ne moters!

₁₄Nesvarbu, kokia kančia, kad tik ne nuo tų, kurie nekenčia!

Nesvarbu koks kerštas, kad tik ne priešų!

₁₅Nėra stipresnių nuodų už gyvatės nuodus,

nėra didesnio pykčio už moters pyktį.

₁₆Verčiau su liūtu ir slibinu gyvenčiau

negu su pikta moterimi.

₁₇Moters piktumas pakeičia jos išvaizdą

ir padaro ją piktą kaip mešką.

₁₈Sėsdamasis prie stalo su kaimynais

jos vyras negali susilaikyti nuo karčių atodūsių.

₁₉Moters piktumui neprilygsta joks kitas piktumas;

teištinka ją nusidėjėlio likimas!

₂₀Kaip kopimas smėlėtu šlaitu senoms kojoms,

taip besiplūstanti žmona tyliam vyrui.

₂₁Nebūk moters grožio apgautas,

netrokšk moters dėl jos turtų.

₂₂Būna pykčio, įžūlumo ir didelės gėdos,

kai žmona turi išlaikyti savo vyrą.

₂₃Apkartusi širdis, niūrus veidas, širdgėla –

visa tai ateina iš piktos žmonos,

nuleistos rankos, drebantys keliai –

nuo vyrui laimės neteikiančios žmonos.

₂₄Nuodėmė prasidėjo su moterimi,

per ją visi mirštame.

₂₅Neleisk vandeniui išsilieti,

o piktai žmonai – paleisti liežuvio.

₂₆Jeigu ji nesielgia, kaip tu liepi,

atskirk ją nuo savęs.